verdeklis

verdẽklis sm. (2) žr. 1 verdulis 3: Auga pakraščiais raguvų, aplink verdeklius yžių kalninių P. ║ verdančio vandens kunkuliavimas: Verdẽklis sagonė[je] – kur verda, burbulai krinta, verčias nuo vieno kranto J.